Ką daryti gavus sukčių skambutį arba įtarus, kad tokį skambutį gavo artimas žmogus?
Įtartinas skambutis gali būti pavojingas ne tik jums, bet ir jūsų artimiesiems. Sukčiai dažnai taikosi į vyresnio amžiaus žmones, skubina, gąsdina, apsimeta banko, policijos, VMI, „Sodros“, kurjerių ar kitų institucijų darbuotojais. Jei įtariate, kad toks skambutis buvo gautas, svarbiausia veikti greitai, ramiai ir praktiškai.
⚠️ Svarbiausia: nelaukite, kol situacija „išsispręs pati“
Jei žmogus dar kalba su įtartinu skambinančiuoju, yra spaudžiamas pervesti pinigus, perduoti kortelę, pasakyti kodus ar atiduoti grynuosius, pokalbį reikia kuo greičiau nutraukti. Jei kyla realus įtarimas, kad vyksta sukčiavimas arba artimas žmogus gali būti apgaudinėjamas šiuo metu, verta nedelsiant pranešti telefonu 112.
✅ Jei skambutį gavote jūs
- nutraukite pokalbį;
- nebeskambinkite atgal tuo pačiu numeriu;
- neatidarinėkite atsiųstų nuorodų;
- netvirtinkite jokių veiksmų banke;
- patys paskambinkite bankui oficialiu numeriu;
- apie įtarimą praneškite policijai arba 112, jei situacija skubi.
🚨 Jei skambutį gavo artimas žmogus
- nedelsdami su juo susisiekite;
- paprašykite nutraukti pokalbį su nepažįstamuoju;
- paklauskite, ar jis nepasakė kodų, kortelės ar banko duomenų;
- jei galėjo būti atliktas pavedimas – padėkite susisiekti su banku;
- jei žmogus vykdo sukčių nurodymus šiuo metu – skambinkite 112;
- nepriekaištaukite – svarbiausia greitai sustabdyti žalą.
Ką daryti, jei galėjo nutekėti jūsų duomenys?
Jei pokalbio metu pasakėte asmens duomenis, banko kortelės informaciją, prisijungimo duomenis, PIN kodus ar patvirtinote veiksmą banko programėlėje, reikia veikti iš karto. Net jei pinigai dar nedingo, sukčiai gali bandyti panaudoti duomenis vėliau.
✅ Skubūs veiksmai, jei atskleidėte duomenis
Skambinkite tik tuo numeriu, kuris nurodytas banko oficialioje svetainėje arba banko programėlėje. Nepasikliaukite numeriu, iš kurio jums skambino.
Jei galėjo nutekėti banko kortelės duomenys, kortelę reikėtų nedelsiant užblokuoti arba laikinai užšaldyti banko programėlėje, jei tokia galimybė yra. Jei nesate tikri, iš karto skambinkite bankui.
Jei sukčiams galėjo būti atskleisti prisijungimo duomenys, pakeiskite slaptažodį toje paskyroje ir visur kitur, kur naudojote tą patį slaptažodį. Ypač svarbu apsaugoti el. paštą, nes per jį dažnai galima atkurti kitų paskyrų prieigą.
Jei paskyra leidžia, įjunkite papildomą apsaugą: dviejų žingsnių autentifikavimą, „Smart-ID“, mobilųjį parašą ar kitą patvirtinimo būdą. Tai sumažina riziką, kad vien slaptažodžio pakaks paskyrai perimti.
Jei sukčiai liepė įdiegti „pagalbos“, „apsaugos“, „banko patikrinimo“ ar nuotolinio valdymo programą, išjunkite internetą, pašalinkite programą ir pasitarkite su IT specialistu arba banku.
Jei nukentėjote arba įtariate, kad vyksta sukčiavimas, praneškite policijai per ePolicija.lt arba telefonu 112, kai situacija skubi. Įtartinus skambučius ar SMS taip pat galima pranešti per NKSC pranešimų formą.
Kaip padėti artimam žmogui, jei įtariate, kad jį bando apgauti?
Jeigu įtariate, kad jūsų artimą žmogų galėjo pasiekti telefoniniai sukčiai, labai svarbu kalbėti ramiai. Žmogus gali būti išsigandęs, sutrikęs arba gėdytis, kad patikėjo apgaule. Kaltinimai ir priekaištai gali tik trukdyti greitai išspręsti situaciją.
👨👩👧 Praktiniai žingsniai artimiesiems
- paklauskite, kas skambino ir ko prašė;
- patikrinkite, ar nebuvo padiktuoti PIN kodai, kortelės duomenys ar slaptažodžiai;
- paklauskite, ar nebuvo įdiegta nauja programėlė telefone ar kompiuteryje;
- padėkite prisijungti prie banko tik oficialiu būdu ir patikrinti operacijas;
- jei matote įtartinų operacijų – kartu skambinkite bankui;
- jei žmogus dar ruošiasi perduoti pinigus, kortelę ar duomenis – skambinkite 112;
- padėkite išsaugoti įrodymus: telefono numerį, SMS, nuorodas, pavedimų informaciją;
- ramiai paaiškinkite, kad sukčiai manipuliuoja emocijomis ir nuo to nėra apsaugotas niekas.